Naujienos

Lietuvos Respublikos ambasada Naujajame Delyje, bendradarbiaudama su Nacionaliniu Gandžio muziejumi bei Estijos ir Latvijos ambasadomis, 2026 m. rugpjūčio 23 d. Nacionaliniame Gandžio muziejuje (Rajghat) surengė „Baltijos kelio“ minėjimą.

Renginiu buvo pažymėtos 37-osios „Baltijos kelio“ metinės – 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apie du milijonai žmonių susijungė į taikią žmonių grandinę, reikalaudami laisvės ir nepriklausomybės. „Baltijos kelias“ tapo galingu taikaus pilietinio pasipriešinimo ir žmonių pasiryžimo ginti savo laisvę simboliu, įtrauktu į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą.

Ceremonijos metu Lietuvos ambasada Nacionaliniam Gandžio muziejui padovanojo žymaus Lietuvos dailininko Dariaus Tamkevičiaus nutapytą Mahatmos Gandžio portretą. Estijos, Latvijos ir Lietuvos ambasados taip pat padovanojo po tris įrėmintas istorines fotografijas iš kiekvienos šalies, vaizduojančias 1989 m. rugpjūčio 23 d. „Baltijos kelią“, pabrėždamos ryšį tarp Gandžio nesmurtinio pasipriešinimo filosofijos ir taikios kovos už laisvę Baltijos valstybėse. Muziejuje taip pat buvo surengta laikina „Baltijos kelio“ fotografijų, suteiktų Lietuvos centrinio valstybinio archyvo, paroda.

Lietuvos dailininko, nutapiusio Mahatmos Gandžio paveikslą, dukra Marija Tamkevičiūtė šiai progai atskrido į Delį ir papasakojo istoriją apie tai, kas įkvėpė jos tėvą nutapyti šį paveikslą.

Ceremonijoje susirinko Nacionalinio Gandžio muziejaus atstovai, diplomatų bendruomenės nariai, menininkai, mokslininkai bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos draugai. Ceremoniją pagerbė ponia Tara Gandhi Bhattacharjee, Mahatmos Gandžio anūkė ir Nacionalinio Gandžio muziejaus fondo pirmininkė, bei ponas Vinayak Bhattacharjee, Mahatmos Gandžio proanūkis.

Ši iniciatyva atspindi ilgalaikį susidomėjimą ryšiais tarp Mahatmos Gandžio taikaus pasipriešinimo filosofijos ir Baltijos šalių kovos už nepriklausomybę. 1989 m. šimtai tūkstančių lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis, sudarydami taikią žmonių grandinę, nusidriekiančią maždaug 600 kilometrų nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. Baltijos nepriklausomybės judėjimas, plačiai žinomas kaip „Dainuojanti revoliucija“, sujungė taikią pilietinę mobilizaciją su turtingomis Baltijos valstybių dainavimo ir kultūrinės raiškos tradicijomis.

Nacionalinis Gandžio muziejus pasidžiaugė šia iniciatyva ir eksponuos padovanotus kūrinius, siekdamas parodyti Gandžio pasaulinę įtaką ir palikimą.