Naujienos

Žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius susitiko su Indijos žemės ūkio jaunesniojo ministro Shri Mohanbhai Kundariya vadovaujama delegacija aptarti artimesnio bendradarbiavimo galimybių. Susitikime dalyvavo Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša ir Indijos ambasadorius Lietuvai  Ajay Bisaria.

Viceministras papasakojo svečiams apie Lietuvos žemės ūkį ir maisto perdirbimo pramonę, eksportą ir maisto kokybę. „Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė – vieni iš svarbiausių Lietuvos ūkio sektorių, turintys senas tradicijas. Tradiciškai esame stiprūs pieno ir mėsos produktų gamybos srityje, intensyviai plėtojame ekologinę gamybą ir ūkininkavimą. Lietuva savo pagamintais maisto produktais prekiauja su 134 šalimis. Lietuvos pieno pramonė orientuota į eksportą. Šiuo metu pieno produktų eksportas sudaro apie 18 proc. viso žemės ūkio ir maisto eksporto. Lietuviški pieno produktai eksportuojami į daugiau kaip 78 šalis“, –pažymėjo viceministras.  

V. Martusevičius atkreipė dėmesį, jog šiemet šalyje gautas rekordinis grūdų derlius, tad Lietuvą domina, kokie reikalavimai Indijoje keliami prekybai grūdais.

Svečias iš Indijos padėkojo už priėmimą ir paminėjo, kad 2012 m. inicijuotas Susitarimo memorandumas tarp abiejų šalių ministerijų dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje praktiškai suderintas ir pakvietė Lietuvos atstovus atvykti į Indiją jį pasirašyti. „Manome, kad tokio dokumento pasirašymas padės intensyviau bendradarbiauti žemės ūkio ir maisto pramonės srityje.  Mus domina Lietuvos pieno perdirbimo pramonė, kuri naudoja pažangiausias technologijas, taip pat galimybė bendradarbiauti gerinant produkciją, ūkininkaujant taikyti  skaitmenines technologijas. Indijos valdžia yra pasirengusi padėti ūkininkams gerinti gamybos produktyvumą, planuojame suteikti jiems žemės sveikatingumo korteles, tad labai praverstų bendri projektai tiriant dirvožemį. Mums būtų naudinga Jūsų patirtis gyvūnų produktyvumo ir ligų kontrolės klausimais“, – kalbėjo Shri Mohanbhai Kundariya. Jis pažymėjo, jog kartu su ministru į Indiją kviečiami ir maisto perdirbimo įmonių, verslo, mokslo atstovai, kurie galėtų išnaudoti visas abipusio bendradarbiavimo galimybes.

Ambasadorius Ajay Bisaria pažymėjo, jog juos labai domintų bendros Lietuvos-Indijos įmonės, kurios galėtų plėtoti verslą abiem pusėms naudinga linkme. Indijos delegacija aplankė A. Stulginskio universitetą ir labai susidomėjo mokslo tyrimų, dėstytojų ir studentų mainais. Lietuvoje jau dabar mokosi 600 Indijos studentų, dalis iš jų – A. Stulgisnkio universitete.

Viceministras V. Martusevičius pabrėžė, jog Lietuva yra labai geroje geografinėje padėtyje, Europos viduryje, tad prekyba galėtų plėtotis ir į kaimynines valstybes, tuo tarpu Indija palaiko artimus ryšius su Afrika bei Azija, o tai taip pat palanku abipusiams prekybos ryšiams.

Abi pusės sutarė dėl glaudesnio šalių bendradarbiavimo ir nuolatinio ryšių palaikymo. Viceministras pakvietė Indijos atstovus atvykti į 2016 m. balandį vyksiančią tarptautinę žemės ūkio ir maisto pramonės parodą „AgroBalt 2016“.

Prekyba su Indija užima nedidelę Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais dalį. 2014 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Indiją sudarė 54 tūkst. eurų. Eksporto struktūroje pagal šalis Indija buvo 105 vietoje iš 122 šalių. Importas iš Indijos siekė beveik 13 mln. eurų. Importo struktūroje pagal šalis Indija buvo 29 vietoje tarp 109 šalių. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 24 proc. eksporto. 2014 m. į Indiją eksportuota lietuviškos kilmės paruoštų maisto produktų, pagamintų išpučiant arba skrudinant javų grūdų produktus, cigarečių, degtinių.

 2014 m. iš Indijos daugiausia importuota augalinių gleivių ir tirštiklių (12,5 karto daugiau nei 2013-aisiais), surimių, vynuogių (2,8 karto daugiau nei 2013-aisiais), sezamų sėklų, tabako.  2015 m. 01–07 mėn. į Indiją eksportuota lietuviškos kilmės laktozės ir jos sirupo, maisto produktų, turinčių kakavos, kviečių krakmolo, spiritų, baltojo šokolado. 2015 m. 01–07 mėn. daugiausia importuota augalinių gleivių ir tirštiklių (6,5 karto daugiau nei palyginamuoju laikotarpiu), tabako, surimių, vynuogių, žemės riešutų (2,2 karto daugiau nei palyginamuoju laikotarpiu), sezamų sėklų.

Šaltinis: LR žemės ūkio ministerija